gašnus

gašnùs, -ì adj. (4) žr. gašlus: 1. Jis gašnùs žmogus, jam daug reikia Krč. Jis per daug gašnùs ant valgymo Lnkv. Kad jis būtų toks gašnùs ant darbo, kaip ant pinigų Kair. Šykštuolis gašnus prie pinigų Pš. Gašnùs prie darbo Sml. Jis labai gašnùs ant karvelių – kur tik kokį gražesnį pamato, tuoj ir perka Vb. Vilkas, kaipo gašnus sutvėrimas, norėjo papjauti šunį BM255. 2. Tas vyrukas gašnùs Pš. 3. gražus, puošnus, gašus: Jokūbas gašnus vyras – iš kur ir piningų ima? Nmk. Drūkta gašni ponia, apsikabinusi Bronislavo motiną, guodžiojo Žem. Gašnūs rūbai IM1860,39. Kiekvienas medis buvo toks liemeningas, vešlus, gašnus rš.

gašniaĩ adv.: Apspito juos būrys ponybės – vyrų ir moterų, gašniai išsipuošusių Žem.